Tarptautinės universitetų asociacijos leidinyje (IAU Horizons issue, vol.2, no. 27, 2022) publikuotame straipsnyje „Atviro mokslo ir žinių cirkuliacijos vaidmuo aukštojo mokslo transformacijos procese“ Mykolo Romerio universiteto rektorė, prof. dr. Inga Žalėnienė atkreipia dėmesį, kad akademinės bendruomenės visame pasaulyje turėtų susitelkti, reaguodamos į egzistencinius klimato kaitos, ginkluotų konfliktų, sveikatos krizių, sparčios technologijų kaitos ir kitus dabarties iššūkius.
Vadovaujantis švietimo, kaip bendrojo visuomenės gėrio ir žmogaus teisės samprata, straipsnyje akcentuojama keitimosi mokslo žiniomis ir atviros prieigos prie mokslinių tyrimų duomenų svarba, norint efektyviai spręsti naujas problemas ir atsakyti į visuomenės poreikius.
Prof. dr. I. Žalėnienė pastebi, kad pasaulio mokslininkų bendradarbiavimas COVID19 pandemijos metu, padėjęs išgelbėti daug gyvybių, atkleidė didelį atvirojo mokslo potencialą ir poveikį krizės suvaldymui.
„Patirtis rodo, kad atvira prieiga prie tyrimų rezultatų ir duomenų, laisvas keitimasis žiniomis globalioje erdvėje yra būtina sąlyga, kad švietimo darbuotojai ir tyrėjai galėtų pasiekti sparčią pažangą, nepriklausydami nuo dabartinių komercinių publikavimo, tyrimų vertinimo ir atlygio sistemų, į rinką orientuotų reitingų ir skirstymo į kategorijas. Tai sukuria įtampą, neskaidrumą, išimtis, o ne prieinamumą ir įtrauktį“, – teigia MRU rektorė.
Pasak autorės, UNESCO rekomendacija dėl Atvirojo mokslo (UNESCO Recommendation on Open Science), Europos atvirojo mokslo debesis (EOSC) ir kitos europinės iniciatyvos skatina bendrą įsipareigojimą „atrakinti“ mokslą, duomenis ir žinias.
„Žinios ir informacija yra bendras visuomenės gėris ir žmogaus teisė, neatskiriama nuo visuotinės teisės į išsilavinimą, įskaitant formalųjį ir neformalųjį mokymąsi bei mokymosi visą gyvenimą veiklas“, – akcentuoja prof. dr. I. Žalėnienė.
Naujas socialinis kontraktas, kurį siūlo UNESCO neseniai paskelbtose švietimo ateities gairėse (UNESCO Futures of Education Report), autorės nuomone, sugrąžina humanistinę sociokultūrinę švietimo paradigmą, kurią iki pandemijos laikotarpio daugelyje šalių buvo nustelbusi ekonominio liberalizmo paradigma. Toks posūkis ypač svarbus dabartinių iššūkių kontekste.
Anot I. Žalėnienės, tokie pokyčiai teikia vilčių, kad valstybių valdžios institucijos taip pat keis požiūrį ir giliau suvoks platesnę aukštojo mokslo sektorių misiją, jo svarbą visuomenei. UNESCO, Tarptautinės universitetų asociacijos ir kitų suinteresuotų šalių, akademinių bendruomenių vaidmuo – imtis lyderystės įgyvendinant naują socialinį kontraktą, sukurti naujus instrumentus, bendradarbiavimo platformas išteklių sinergijai globaliu mastu. Tai padėtų sukurti taikesnę, teisingesnę ir tvaresnę ateitį visiems.
Visą prof. dr. Ingos Žalėnienės straipsnį galite skaityti čia: https://www.iau-aiu.net/IAU-Horizons.