2022 metų spalį sukanka 30 metų, kai buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Seime surengta dešimtoji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Konstitucijos 30-metis: nuo ordinarinės iki aukščiausiosios teisės“.
Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė. Pranešimą, skirtą jubiliejiniams Konstitucijos metams, skaitė Latvijos Respublikos prezidentas, Mykolo Romerio Universiteto Garbės daktaras Egilis Levitas.
„Ne tik mūsų istorijos metraščiuose, bet ir gyvoje istorinėje atmintyje įrašyta diena, kai Laisvę ir Nepriklausomybę iškovojusių Lietuvos piliečių dauguma 1992 m. spalio 25 dienos referendume atidavė savo balsą už savo šalies Konstituciją“, – sako MRU rektorė I. Žalėnienė. – „Nepriklausomybę iškovojusios Lietuvos valstybės piliečiai tuomet gerai suprato, koks svarbus šis teisės aktas“.
Prof. dr. I. Žalėnienė pabrėžė, kad Konstitucijos egzaminą laikome kaskart, kai reikia priimti savo bendruomenei, šaliai ir kiekvienam jos piliečiui svarbius sprendimus, kai reikia ginti žmogaus teises ir laisves, demokratijos vertybes. Nereikia toli ieškoti pavyzdžių, kad suprastume, kas vyksta ten, kur Konstitucija tėra maskuojanti autoritarinės valdžios priedanga.
„Rusijos agresija Ukrainoje akivaizdžiai parodė, kokia tragedija ištinka tuomet, kai paminama laisvė, demokratija ir teisė. Demokratija stipri tada, kai net kilus krizėms Konstitucija lieka svarbiausias teisinio politinio veikimo matas“, – teigia Mykolo Romerio universiteto rektorė.
Pasak Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkės, Mykolo Romerio universiteto profesorės dr. Danutės Jočienės, konstitucinės kontrolės funkciją įgyvendinantis Konstitucinis Teismas privalo ne tik garantuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę šalies teisės sistemoje, jos pagrindu sukurtos konstitucinės sistemos, stabilios konstitucinės demokratijos, teisinės valstybės ir kitų jos ginamų konstitucinių vertybių apsaugą, bet ir užtikrinti tinkamą tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės santykį su nacionalinės Konstitucijos nuostatomis.
„Galime džiaugtis, kad mūsų Konstitucija yra gyvybinga ir tvari, o būdama ne tokios tolimos praeities Tautos sprendimas, kartu yra ir mūsų valstybės ateities kūrėja“, – sako Konstitucinio Teismo pirmininkė.
Lietuvos ir užsienio konstitucinės doktrinos kūrėjai, teisininkai ir politikai konferencijoje nagrinėjo konstitucinės minties, Konstitucijos aiškinimo tendencijas Konstitucinio Teismo formuojamoje oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje, nacionalinės Konstitucijos santykį su tarptautine ir Europos Sąjungos teise, aktualius iššūkius ir esminius pokyčiai per pastaruosius tris dešimtmečius. Taip pat aptartos užsienio šalių naujausios konstitucinės justicijos tendencijos, apžvelgti karo iššūkiai Ukrainos Konstitucijai.
Konferenciją surengė Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir Lietuvos advokatūra.
Kartu su laisva Lietuva gimęs ir augęs Mykolo Romerio universitetas tęsia konstitucinės teisės mokslo kūrėjo, vieno iš XX amžiaus pradžios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio ideologų, visuomenės ir valstybės veikėjo, profesoriaus Mykolo Romerio teisinės minties tradiciją. Šia tradicija rėmėsi ir dabartinės Lietuvos Konstitucijos autoriai, konstitucinės doktrinos kūrėjai. „Ruošdami studentus savarankiškam gyvenimui, vadovaujamės nuostata, kad atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis virsta teisine realybe tik tuomet, kai sąmoningai ir atkakliai, bendromis pastangomis siekiame šio tikslo“, – pažymi MRU rektorė.
Susipažinti su konferencijos programa galite čia.
Konferencijos įrašą galite rasti čia.
Nuotraukų autorės – Olga Posaškova ir Džoja Gunda Barysaitė.
