Šiuolaikiniame pasaulyje žmonija pasiekė tašką, kai reikia permąstyti vertybes. Kilusios pasaulinės problemos dėl neigiamo poveikio aplinkai bei žmogaus teisėms įrodė, kad laisvosios rinkos ekonomikos modelis su vien tik į pelną orientuotu verslu sukuria disbalansą tarp į pelną nukreiptos veiklos ir priemonių, kuriomis šis pelnas pasiekiamas. Pastebima nauja tendencija – siekis padaryti stambųjį verslą atskaitingą už socialinį ir aplinkosauginį poveikį. Siekiant užtikrinti visapusišką žmogaus teisių apsaugą ir aplinką tausojantį elgesį, būtina visose veiklos srityse įgyvendinti tvarumo politiką, kad būtų pasiekta realus žmogaus teisių viršenybės ir aplinkos tausojimo efektas. Remiantis mokslininkų tyrimais ir statistiniais duomenimis, netvari verslo veikla yra pagrindinė didėjančių globalinio atšilimo problemų ir neigiamo poveikio žmogaus teisių apsaugai priežastis.
Vien tik 100 privačių ir valstybinių įmonių visame pasaulyje buvo atsakingos už 70 proc. metinių pasaulinių pramoninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų 1988–2015 m. (Paul Griffin, The Carbon Majors Database CDP Carbon Majors Report 2017, July 2017, 16), 100 didžiausių polimerų gamintojų sukūrė 90 proc. viso pasaulio vienkartinio plastiko atliekų 2019 m. (Charles D, Kimman L, & Saran N 2021, The plastic Waste Markers Index, Minderoo Foundation, 86). Siekiant spręsti minėtas problemas, turėtų būti kuriama nauja verslo veiklos kultūra, o norint efektyviai pasiekti šį tikslą, įmonių valdymas turėtų persiorientuoti į deramą patikrinimą dėl tvarumo aspektų (angl. sustainability due diligence). Šiais laikais tvari įmonės veikla dažniausiai būna nulemta kai kurių investuotojų ar didžiųjų akcininkų noro vykdyti verslą derinant pelningumą su švaria aplinka ir socialiniu teisingumu, tačiau toks savanoriškas ir gana retas įmonių požiūris galimai neleidžia pasiekti gerų rezultatų išsaugant aplinką ir užtikrinant žmogaus teises. Yra pagrindo manyti, kad siekiant sąmoningo aplinkosauginio ir socialiai atsakingo elgesio versle tikslo turėtų būti įgyvendintas iš viršaus į apačią nukreiptas deramo patikrinimo įmonių valdyme reikalavimų harmonizavimas. Suprasdama, kaip svarbu nustatyti privalomus tvarumo reikalavimus įmonių valdyme, 2022 m. vasario 23 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos dėl įmonių tvarumo deramo patikrinimo ir iš dalies keičiančios Direktyvą (ES) 2019/1937 (Brussels, 23.2.2022, COM(2022) 71 final).
Siekiant nustatyti būtinus ir pakankamus deramo patikrinimo įmonių valdyme reikalavimus, kurie atitiktų įmonių veiklos tvarumo poreikį, vertinant valdymo organų narių pareigų, investuotojų įtraukimo, suinteresuotųjų šalių interesų, vertės grandinių kontekste, bei pasiūlyti sprendimus ir teisėkūros politiką veiksmingesniam nagrinėjamų klausimų reglamentavimui ir vykdymui MRU Teisės mokyklos Europos ir tarptautinės verslo teisės studijų programos studentė Kateryna Varava atliks tyrimą „Perorientavimas į socialiai atsakingą bendrovių valdymą: tvarumo deramo patikrinimo reikalavimai“, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Projekto vadovas Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto direktorius profesorius dr. Virginijus Bitė.
Tyrimu bus siekiama pasiūlyti pakankamus teisinius instrumentus, kuriuos būtų galima įgyvendinti įvairių valstybių, taip pat ir Lietuvos, bendrovių teisės aktuose, perorientuojant verslą nuo orientacijos į ekonominį pelną prie socialinės naudos užtikrinimo. Tyrimas vyks keliais etapais, atliekant tvarumo sampratos įmonių valdyme analizę, nustatant esamus deramo patikrinimo įmonių valdyme reikalavimus pasirinktose valstybėse, renkant ir analizuojant empirinius duomenis apie deramo patikrinimo politikos įgyvendinimą ir vykdymą įvairiose įmonėse, formuluojant pasiūlymus ir rekomendacijas tobulinant nacionalinį, viršvalstybinį ir tarptautinį teisinį reguliavimą. Remiantis tyrimo duomenimis planuojama parengti mokslinį straipsnį publikavimui Mykolo Romerio universiteto studentų mokslinių straipsnių rinkinyje ir sukauptą tyrimo medžiagą panaudoti rengiant magistro baigiamąjį darbą.
Studentė Kateryna Varava vykdo aktyvią mokslinę veiklą dar gyvendama Ukrainoje ir studijuodama Jaroslavo Išmintingojo nacionaliniame teisės universitete (Charkive). 2019 m. studentė pradėjo tirti su tvarumo užtikrinimo įmonių teisėje problematiką iš skirtingų perspektyvų. Pirmasis jos mokslinis straipsnis šia tema (pavadinimas „Kai kurie tarptautinių įmonių galimybių apsaugos mechanizmų įgyvendinimo nacionalinės teisės aktų sistemoje klausimai“) buvo paskelbtas 2019 m. moksliniame žurnale „Molody vcheny“ (liet. „Jaunasis mokslininkas“) (Nr. 10 (74), 2019 spalis, p. 575-578, http://molodyvcheny.in.ua/files/journal/2019/10/120.pdf).
2020 m. ji taip pat tyrė kitą deramo patikrinimo aspektą, susijusį su įmonės informacijos (įskaitant nefinansinę) atskleidimu visuomenei, investuotojams ir kitoms paveiktoms suinteresuotosioms šalims. Jos straipsnis „Teisė ir pareiga atskleisti informaciją įmonių teisėje“ buvo paskelbtas minėtame moksliniame žurnale „Molody vcheny“. (Nr. 11 (87), 2020 lapkritis, p. 276-280, http://molodyvcheny.in.ua/files/journal/2020/11/59.pdf).
2020 m. jos straipsnis „Įmonių galimybių apsaugos teisinis reguliavimas“ laimėjo pirmąją vietą visos Ukrainos studentų mokslinių darbų konkurse kategorijoje „Teisė“, organizuotame Nacionalinio universiteto „Odesos teisės akademija“ 2019/2020 mokslo metais. Straipsnyje, be kita ko, buvo nagrinėjami ir deramo patikrinimo reikalavimai įmonių valdymo organų narių pareigų kontekste.
Be to, 2020 m. ji išklausė kursą „Verslas, korporacijos ir žmogaus teisės“, kurį koordinavo Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Paulo Pinto de Albuquerque.
Daugiau žr. kvietimo „Studentų tyrimai semestro metu“ finansuojamų ir nefinansuojamų projektų sąrašai čia - https://www.lmt.lt/lt/studentu-tyrimai/studentu-tyrimai-semestru-metu/konkursu-rezultatai/4011.