Kibernetinio saugumo sritis yra viena iš sparčiausiai augančių darbo rinkoje – per pastarąjį dešimtmetį ji išaugo net 30 kartų. COVID-19 pandemija milijonus žmonių didžiąją dalį dienos privertė praleisti namuose prie kompiuterio, todėl kibernetiniams nusikaltėliams atsivėrė naujos galimybės atakuoti. Pasak „LearnBonds“ tyrimo, 70 % didžiųjų kompanijų pandemijai pasibaigus siekia sustiprinti kibernetinį informacijos saugumą. Visame pasaulyje juntamas kibernetinio saugumo specialistų poreikis. Be to, moterys, remiantis įvairiais skaičiavimais, sudaro tik nedidelę dalį šių specialistų – apie 15–25 %. Savo mintimis apie kibernetinio saugumo srities kompleksiškumą, tarpdiscipliniškumą, karjeros perspektyvas, galimybes realizuoti skirtingus talentus bei įgalinti įvairias kompetencijas diskusijoje dalinasi „SOLUTIONLAB PRODUCTION“ generalinė direktorė ir partnerė Zoja Antuchevič bei „Women4Cyber“ atstovės: Lietuvos skyriaus koordinatorė Inga Žukauskienė, narės Aušra Dilijonaitė ir Julija Kovalenko.
Trumpai papasakokite apie „Women4Cyber“ ir kaip gimė idėja Lietuvai jungtis prie šios iniciatyvos?
Inga Žukauskienė: „Women4Cyber“ iniciatyva gimė Europoje 2017 metais, kuomet buvo įkurta Europos „Women4Cyber“ organizacija. Organizacijos nuostatuose numatyta galimybė steigti padalinius įvairiose Europos valstybėse ar bendruomenėse. Išgirdusi apie šias galimybes pamaniau, kad tai puiki proga Lietuvai turėti savo padalinį ir skleisti žinią apie darbo kibernetinio saugumo srityje galimybes, burti aktyvią merginų ir moterų bendruomenę. 2021 m. gegužės mėnesį įkurta „Women4Cyber“ bendruomenė Lietuvoje.
Kodėl moterų įsitraukimas į kibernetinį saugumą yra toks svarbus?
Zoja Antuchevič: Įprastai kibernetinis saugumas, šiuolaikinės technologijos siejamos su darbuotojais vyrais, tačiau ir moterų vaidmuo turėtų būti ne mažiau svarbus šioje profesijoje. Vyrai ir moterys, kaip žinia, tuos pačius dalykus mato skirtingai, tad profesinėje veikloje gali vienas kitą papildyti ir padėti atspindėti vienas kito geriausias savybes bei kompetencijas. Savo studijų metu turėjau ne vieną mentorių, dalis jų buvo vyrai, dalis – moterys. Būtent jų patirtis, patarimai, skirtingi požiūriai ir drąsinimas eksperimentuoti atvedė mane ten, kur esu dabar. Kartu su kolegėmis griauname stereotipą, kad kibernetika – vyriška sritis.
Julija Kovalenko: Prisiminiau Europos „Women4Cyber“ vadovo Luigi Rebuffi mintį, kad specialistų poreikis kibernetinio saugumo srityje yra milžiniškas ir gausesnis moterų pritraukimas padėtų spręsti ne tik lyčių lygybės klausimą, bet ir leistų didinti konkurencingumą šioje profesinėje srityje. Esu teisės bakalaurė ir magistrė, tik vėliau pasukau į kibernetinio saugumo studijas. Kai pradėjau studijuoti, pamačiau, koks ryškus lyčių skirtumas tarp studentų. Labai neproporcingai dominavo vyrai. Suvokiu, kad problema slypi ne tik stereotipuose, bet ir švietime, nes trūksta šio sektoriaus pristatymo, paskatinimo ir paraginimo merginoms drąsiau domėtis ir, pavyzdžiui, pasirinkti studijuoti Kibernetinio saugumo valdymo studijas. Noriu atkreipti dėmesį, kad visuomenėje kibernetinis saugumas suprantamas gan siaurai, tik kaip techninis dalykų išmanymas, įsibrovėlių, spragų paieškos. Bet jei kibernetinį saugumą suprastume plačiąja prasme, tai pamatytume paralelę su teise, psichologija, vadyba. Kibernetinis saugumas yra tarpdisciplininis dalykas. Skirtingos kompetencijos puikiai „susigroja“ komandoje. Kuo mes įvairesni, tuo geresnį rezultatą pavyksta pasiekti.
Kas Jus paskatino rinktis karjerą kibernetinio saugumo srityje?
Zoja Antuchevič: Nuo vaikystės domina technologijos. Žinote, pas senelius taisydavau televizorių iš turimų detalių, ir jis vis „stebuklingai“ atsigaudavo po tokio remonto. Patinka suprasti, kaip tam tikri dalykai veikia, o technologijų pažinimas mane tiesiog įkvepia. Man patinka stebėti, kaip žmonės reaguoja į technologines naujoves ir kaip keičiasi jų gyvenimai naudojant technologijas. Apsispręsti rinktis kibernetinį saugumą padėjo noras pažinti naujus dalykus, bendravimas su skirtingais žmonėmis visame pasaulyje, galimybė išgirsti skirtingą požiūrį į tas pačias problemas. Naujausių technologijų dvelksmas, inovacijos man labai imponuoja, įdomu pažinti jas ir sužinoti, kas mūsų laukia ateityje, kur link juda žmonija.
Aušra Dilijonaitė: Mano karjeros kelias labiau tradicinis: studijavau IT. Iš universitete dėstytų dalykų kibernetinio saugumo kursas buvo vienas įdomiausių, tačiau maniau, kad nesu pakankamai „techninis“ žmogus, kad galėčiau dirbti kibernetinio saugumo srityje. Po trejų metų darbo su IT projektais kibernetinio saugumo užduotys projektuose ir toliau man buvo pačios smagiausios. Įsidrąsinau, įstojau studijuoti informacijos saugą ir skaitmeninę kriminalistiką (angl. digital forensics) bei įsidarbinau Saugumo operacijų centro analitike.
Inga Žukauskienė: Mane labiausiai traukia tarpdiscipliniškumas. Tikriausiai labiausiai padėjo mentoriai, nuolatinė parama ir konsultavimas, būtent tai ir atvedė mane į šią sritį. Niekada nėra vėlu pradėti kažką nauja. Mūsų bendruomenė vienija kibernetinio saugumo specialistes, kurios yra atidžios detalėms, geba dirbti individualiai ir komandose, yra bendradarbiaujančios, empatiškos, gali suburti komandas ir joms vadovauti. Manau, tai – savybės, kurios būtinos kibernetinio saugumo specialistui.
Papasakokite plačiau, kokių žinių ir įgūdžių reikalauja ši profesija?
Inga Žukauskienė: Pirma savybė, kurios reikėtų,– noras nuolat mokytis, nes šioje srityje reikia nuolat atnaujinti žinias. Viskas nuolat keičiasi ir tobulėja, atsiranda naujų technologinių sprendimų, tad ir specialistas turi neužmigti ant laurų, kitaip tariant, reikia nuolat jausti pulsą. Kibernetinis saugumas yra labai plati sritis, todėl bendrąja prasme reikalingos ne tik IT žinios, bet ir kitos kompetencijos.
Zoja Antuchevič: Kadangi kibernetinio saugumo sritis yra labai plati ir dinamiška, gali prireikti specifinių žinių dirbant tam tikrame padalinyje ar skyriuje. Pavyzdžiui, strateginio valdymo, žmonių išteklių vadybos, asmens duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės teisės, IT projektų vadybos ir kitų kompetencijų. Tad reikalingas pastabumas, sąmoningumas, gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių darbo sąlygų, nes karjeros kelias gali būti labai skirtingas – nuo saugos įgaliotinio, kibernetinio saugumo pareigūnų iki už kibernetinį saugumą atsakingų specialistų.
Ką patartumėte jaunimui, kuris tik pradeda kurti savo profesinį kelią, ieško ir svarsto rinktis karjerą kibernetiniame saugume?
Inga Žukauskienė: Tikiu, kad nieko baisaus nenutinka, jeigu pradėdami ir žengdami pirmą žingsnį jaunuoliai nežino, kur baigsis ši kelionė. Jaunystė tuo ir smagi, kad galima bandyti, ieškoti, eksperimentuoti. Nežinome, kas bus po pernkerių ar dešimties metų, tad būtina ugdyti lankstumą ir atvirumą pokyčiams. Viskas keičiasi. Kibernetinio saugumo žinios yra reikalingos šiandien ir bus reikalingos ateityje. Tad kviečiu pasidomėti plačiau apie karjeros galimybes šiame sektoriuje ir linkiu drąsos nebijoti rinktis su technologijomis susijusių profesijų.
Zoja Antuchevič: Manau, reikia nebijoti bandyti, kai kada klysti, mokytis iš savo klaidų. Eksperimentavimas, naujų žinių paieškos yra nuostabi profesinė kelionė. Atvirumas sau ir kitiems padeda pasirinkti teisingai, o jeigu ir ne, tai įkvepia bandyti iš naujo. Kviečiu drąsiai laužyti stereotipus ir įrodyti, kad technologijos ir moterys gali sėkmingai draugauti.
Julija Kovalenko: Manau, reikia skatinti ne tik jaunimą, bet ir vyresnius asmenis padrąsinti keisti profesiją ir atrasti naują mėgstamą veiklą. Galima turimą patirtį pritaikyti naujoje kibernetinio saugumo rolėje.
Kaip manote, kas laukia kibernetinio saugumo specialistų ateityje?
Zoja Antuchevič: Turbūt nėra tokios institucijos, kurioje nebūtų reikalingi kibernetinio saugumo specialistai. Kibernetinis saugumas apima visas mūsų veiklas. Šiuo metu aktyviai reiškiasi robotizacija, automatizacija, matome karą Ukrainoje ir iš to kylančius pavojus kibernetinėje erdvėje, visa tai lemia dar didesnį poreikį išmanyti technologijas, mokėti jas valdyti bei taikyti užtikrinant veiklos procesus. Pandemija parodė, kaip „viską“ galima perkelti į skaitmeninę erdvę ir kaip būtina užtikrinti duomenų saugumą. Tikiu, kad netolimoje ateityje realus gyvenimas taps dar virtualesnis. Tad būtina rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius integraliai suprasti, kurti bei valdyti šiuolaikines informacinių technologijų aplinkas ir žmogiškuosius IT išteklius, užtikrinant kibernetinį saugumą, duomenų apsaugą bei ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų saugą, įvertinant organizacinius, komunikacinius, teisinius, vertybinius bei inovacinius kibernetinio saugumo aspektus. Džiaugiuosi, kad Mykolo Romerio universitetas reaguodamas į šiuos darbo rinkos pokyčius ir poreikius būtent ir ruošia kibernetinio saugumo valdymo specialistus.
Ačiū už pokalbį.
