Ežerai svariai prisideda prie žmonių gerovės bei socioekonominės pažangos per tai, kas vadinama ekosisteminėmis paslaugomis (EP). Ežerų EP yra esminės palaikant vandenų bei sausumos bioįvairovę. Šis konceptas apjungia tarpdisciplininius tyrimų laukus ir dažniausiai yra suvokiamas kaip nauda, kurią žmonės gauna iš aplinkos procesų bei funkcijų. Ežerų EP teikia platų spektrą paslaugų. Kai kurios iš jų – konkrečios bei apčiuopiamos, pvz.: žvejybos vietos, geriamasis vanduo ar vanduo, skirtas dirvožemiui drėkinti. Kitos – nepastebimos tiesiogiai, tačiau ne mažiau svarbios: maistinių medžiagų reguliavimas, vandens gyvūnijos šėryklų populiacijos palaikymas ar klimato reguliavimas. Ežerų EP taip pat teikia daug kultūrinių EP, tokių kaip rekreacija, estetinė vertė, kultūrinis paveldas ir kt. Dauguma šių paslaugų yra esminės palaikant greta ežerų gyvenančių bendruomenių socioekonomines veiklas bei gyvenimo būdą.
Visavertės ežerų ekosistemos teikia platų EP spektrą, tačiau, nepaisant jų svarbos, pastarųjų dešimtmečių aplinkos nykimo tendencijos neaplenkė ir šios srities. Cheminė bei fizinė tarša, buveinių nykimas, klimato kaitos padariniai – tai tik keli žmonių poveikio rezultatai, keliantys grėsmę šioms EP. Pastarųjų dešimtmečių europinėmis bei tarptautinėmis iniciatyvomis (pvz.: ES Vandens direktyva, Biologinės įvairovės konvencija, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai) siekta sustabdyti vidinių vandenų ekosistemų būklės prastėjimą. Nepaisant šių pastangų, nemaža dalis išsikeltų tikslų nebuvo pasiekti ir kelti uždaviniai vis dar aktualūs nūdienai. Dėl to reikia papildomų pastangų studijuojant bei analizuojant EP pasiūlą socioekologinės aplinkos kontekste.
Lietuvoje vykdytas bei ES finansuotas projektas „Lietuvos nacionalinis ekosistemų paslaugų vertinimas ir kartografavimas“ (LINESAM Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0104), prie kurio prisidėjo ir Mykolo Romerio universiteto mokslininkai – svariai išplėtė žinias apie esamų EP Lietuvoje paklausą bei pasiūlą. Projektas plačiai nagrinėjo sausumos bei jūrines EP, vidinių vandenų bei ežerų paslaugas palikdamas nuošaliau. Visgi, šie tyrimai aktualūs, nes Lietuva, kaip ir kitos šiaurės bei Baltijos regiono valstybės, pasižymi dideliu ežerų skaičiumi. Didžioji dalis su vandens rekreacija susijusių veiklų šioje šalyje priklauso nuo funkcionalių ežerų. Dėl to svarbu sutelkti pastangas tiriant bei perprantant ežerų vaidmenį ekosisteminėms paslaugoms bei jų sąlygojamai socioekonominei bei ekologinei dinamikai.
Atliepiant į nepakankamą ežerų teikiamų ekosisteminių paslaugų ištirtumą vykdomas projektas (podoktorantūros stažuotė) „Lietuvos ežerų ekosisteminės paslaugos: klimato ir žemės naudojimo pokyčių poveikis (LACLAN)“. Projektą įgyvendina dr. Miguel Inácio vadovaujant prof. dr. Paulo Pereira (Mykolo Romerio universitetas). Tikslas – kartografuoti bei įvertinti Lietuvos ežerų EP skirtingais erdviniais bei laiko pjūviais, siekiant suprasti klimato kaitos bei žemės dangos pokyčių poveikį. Projektas įgyvendinamas tyrinėjant Lietuvos teritoriją bei remiantis kiekybinių tyrimų metodais. Ežerų EP kartografavimas bei vertinimas atliekamas tiriant EP pasiūlos dinamiką skirtingais laiko pjūviais, įskaitant ateities scenarijų planavimą. Projekto rezultatai reikšmingi ne tik moksline, bet ir praktine prasme. Jais remdamiesi politikos formuotojai bei aplinkos valdymo specialistai galės priimti pagrįstus sprendimus, susijusius su ežerų EP išsaugojimu. Pagrindiniai praktinės naudos gavėjai – valstybinės institucijos (pvz.: Aplinkos ministerija), planuotojai, dalininkai bei kiti suinteresuoti asmenys. Projektas taip pat apima atvejo studijas, nagrinėjančias EP teikimą aukštesniu tikslumu.
Per pirmuosius metus pirminė projekto stadija beveik įgyvendinta, o rezultatai – paruošti publikuoti aukščiausio lygio moksliniuose žurnaluose. Tęsiant LINESAM projekto metu pradėtas veiklas, LACLAN buvo organizuotas virtualus susitikimas su beveik trisdešimčia suinteresuotų šalių atstovų. Jų pagalba atrinktos aktualiausios bei svarbiausios ežerų teikiamos EP bei atvejo studijų vietos. Projekto koncepcija pristatyta MONITORING 2021 Conference mokslo renginyje, o radiniai publikuoti konferencijos medžiagoje. Šiuo metu Mykolo Romerio universitete mokslininkas dr. Miguel Inácio dirba prie atvejo studijų analizės ir rezultatus publikacijai paruoš antrame projekto vykdymo etape.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
