Lietuvos viešajame sektoriuje dirba per 360 000 darbuotojų (28,5 proc. šalies ūkio darbuotojų), tai yra kas ketvirtas šalies ūkyje užimtas Lietuvos gyventojas. Turint omenyje siekį tapti „gerovės valstybe“, demografinius pokyčius, viešasis sektorius ateityje tik didės. Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus Andriaus Stasiukyno, viešojo valdymo efektyvumo tyrimai rodo, kad labiausiai viešajame sektoriuje pasigendama stiprių vadybos ir lyderystės gebėjimų. Tad kokios tendencijos vyrauja viešajame sektoriuje?

Profesorius dr. Andrius Stasiukynas pastebi, kad šiuo metu viešasis sektorius transformuojasi į tvarų, žalią ir draugišką aplinkai, didelis dėmesys skiriamas gebėjimams, susijusiems su duomenų analitika ir veiksmingų sprendimų priėmimu, vis labiau siekiama taikyti informacines technologijas, automatizuoti paslaugas ir siūlyti piliečiams naujus aptarnavimo modelius. Pažymėtina, kad viešajame sektoriuje veikia beveik 4 000 organizacijų ir jų visų vadovai kartu su darbuotojais krizės akivaizdoje turėjo ieškoti naujų metodų veikti ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą (priimti savalaikius sprendimus valdant nepageidautiną krizės poveikį tiek šalies, tiek savivaldos mastu; teikti viešąsias sveikatos priežiūros, socialines, švietimo, energijos tiekimo bei kitas paslaugas ir t. t.)

Kokie gebėjimai krizių metu yra svarbiausi?

Mykolo Romerio universiteto ir partnerių organizuojamoje kasmetinėje Viešojo valdymo pokyčių konferencijoje Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas atkreipė dėmesį, kad bet kurios krizės (pandemijos, migracijos, karo ir pan.) metu labai svarbi lyderystė telkiant žmones bei organizacijas ir sprendžiant kylančius iššūkius. Buvusi vidaus reikalų ministrė, Seimo narė Rita Tamašunienė akcentavo gebėjimų bendradarbiauti ir inicijuoti bei koordinuoti bendrą organizacijų veiklą (tiek viešojo sektoriaus viduje, tiek su privačiuoju sektoriumi, tiek NVO) svarbą siekiant efektyvios viešojo sektoriaus veiklos. Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, aptardama viešojo sektoriaus iššūkius, pažymėjo, kad šiuo metu viešajame sektoriuje trūksta profesionalių darbuotojų, būtinos didelės investicijos į darbuotojus ir jų gebėjimus.

Profesorius A. Stasiukynas taip pat pabrėžia, kad viešasis sektorius transformuojasi, modernizuojasi, reikalingi inovatyvūs, nebijantys iššūkių, gebantys dirbti nuolat kintančioje aplinkoje darbuotojai visose viešojo sektoriaus organizacijose ir viešojo valdymo lygmenyse. „Tai reiškia dideles karjeros galimybes jauniems žmonėms. Jau šiandien vien valstybės tarnyboje (ministerijose, savivaldybių administracijose ir joms pavaldžiose įstaigose) užimtos apie 54 929 pareigybės iš 62 719, t. y. apie 15 proc. laukia naujų valstybės tarnautojų, o visame viešajame sektoriuje skaičiuojama per 360 000 darbo vietų“, – teigia prof. A. Stasiukynas.

Koks turėtų būti valstybės tarnautojų kompetencijų modelis?

Valstybės tarnybos departamentas patvirtino Valstybės tarnautojų kompetencijų modelį, tačiau per krizes ryškėja, kaip šis modelis turėtų būti tobulinamas. Pastaruoju metu pasaulis vis sparčiau kinta, labai svarbu gebėti prisitaikyti prie pokyčių, imtis iniciatyvos tuos pokyčius suvaldant, juos išnaudojant savo ir aplinkinių gerovei, taigi, labai svarbūs gebėjimai, susiję su lyderyste. „Daug dėmesio viešajame sektoriuje turi būti skiriama šiems lyderystės gebėjimams auginti: analizuoti aplinką, daryti įžvalgas, iškelti probleminius klausimus, sisteminti ir analizuoti duomenis, daryti išvadas ir siūlyti argumentuotus sprendimus, taip pat ne ką svarbiau gebėti komunikuoti, ir dirbti komandoje bei ją formuoti, išmanyti inovatyvius vadybos metodus, leidžiančius tobulinti veiklą, ir t. t. Todėl viešojo valdymo ir lyderystės gebėjimai yra apjungiami, atspindi valstybės tarnautojų kompetencijų modelį ir yra auginamos šios kompetencijų sritys: vadyba, lyderystė, viešoji politika, teisė, valstybės tarnyba, strateginis ir projektų valdymas, personalo vadyba, gerovės valstybė, finansų valdymas, viešieji pirkimai, viešieji ryšiai ir marketingas, e-valdžia, atvirųjų didžiųjų duomenų analitika ir t. t.“ – teigia MRU ekspertas prof. dr. Andrius Stasiukynas.

Kas naujo viešojo valdymo srityje, ko trūksta efektyviam šalies bei viešųjų organizacijų valdymui?

Atsižvelgiant į rinkos poreikius viešajame sektoriuje, MRU studijų programos yra transformuojamos jau dabar. Viešojo valdymo ir lyderystės studijų programoje ugdomi lyderystės ir veiklų valdymo gebėjimai, kurie leidžia suvokti vadybinių sprendimų naudą, juos taikyti siekiant rezultatų ir efektyvumo viešajame sektoriuje. Patirta COVID krizė, IT ir skaitmenizacijos pažanga, demografiniai pokyčiai visoje Europoje skatina nuolat tobulinti, modernizuoti viešąjį sektorių, o kartu ir viešojo valdymo studijas. Asmenys, siekiantys tapti vadovais Europos mastu, yra skatinami tobulinti veiklos valdymo žinias, stiprinti viešųjų organizacijų tvarumą bei atsparumą, taikyti kokybės vadybos metodikas, semtis žinių apie tai, kaip optimizuoti procesus ir kartu taupyti mokesčių mokėtojų lėšas, nukreipiant jas į inovatyvių sprendimų kūrimą. Todėl jau kelerius metus Lietuvoje sėkmingai veikia ir GovTech LAB Lietuva, skatinant inovatorius kurti naujoviškus sprendimus viešajam sektoriui, siekti pažangos ir išvystyti pagreitį viešajam valdymui. „Turėdami solidžią daugiau nei 20-ies metų viešojo administravimo studijų ir mokslo vykdymo patirtį, mes siekiame studentams suteikti kompetencijas, leisiančias būti konkurencingiems darbo rinkoje ne tik šiandien, bet ir po 5–10 metų“, – pabrėžia MRU Viešojo administravimo instituto direktorius, prof. dr. Andrius Stasiukynas.

Plačios galimybės kurti savo ateitį ir keisti darbo sritį

Viešojo valdymo ir lyderystės studijos suteikia platų žinių ir gebėjimų spektrą (vadybos, politikos, teisės, ekonomikos ir kt. srityse), taigi, nors programa yra orientuota į praktinį darbą viešajame ir nevyriausybiniame (trečiajame) sektoriuose, didelė dalis absolventų sėkmingai kuria karjerą ir verslo srityje. Jau studijų metu antrakursiai pradeda sėkmingai dirbti ir taikyti įgytas žinias viešajame sektoriuje ar versle, nes studijų programos turinys puikiai pritaikytas ir orientuotas į organizacijos veiklos efektyvumo siekį, kas puikiai tinka viešajam sektoriui ir verslo įmonei, pažymi MRU ekspertas. „Absolventai turi didesnes galimybes keisti veiklos sritis, „migruoti“ tarp viešojo sektoriaus, verslo, NVO, priklausomai nuo gyvenimo aplinkybių, ekonominės situacijos pasaulyje.“ – teigia Viešojo valdymo ir lyderystės bakalauro studijų programos vadovas prof. dr. A. Stasiukynas.

Viešasis sektorius išgyvena bet kokias krizes ir yra palankiausiai vertinamas darbuotojų saugumo aspektu

COVID-19 pandemija parodė, kad esant nepalankioms sąlygoms verslai gali ir užsidaryti, o viešasis sektorius privalo dirbti – visos šalies piliečių gyvenimo kokybė labai priklauso nuo viešojo sektoriaus modernumo ir kūrybingų lyderių, išmanančių viešąjį administravimą. Bet kuriuo atveju, tai rodo, kad viešasis sektorius ar su juo susijusios verslo, NVO paslaugos, aptarnaujančios viešąjį sektorių (pvz. viešosios socialinės ar švietimo paslaugos, viešoji privačioji partnerystė ir t. t.), visada bus aktualios ir jų išmanymas sudaro labai palankias karjeros galimybes.