Mykolo Romerio universiteto (MRU) akademinė bendruomenė gegužės 17 dieną minėjo ypatingą dieną – Mykolo Romerio gimtadienį. Ta proga „Teisinė minties šventė“ surengta Mykolo Romerio gimtinėje – Bagdoniškyje ir Rokiškio krašto muziejuje.
Pagarba konstitucinės teisės mokslo kūrėjui
„Mykolui Romeriui Lietuva buvo ne šiaip šalis, o brangi Lietuva, arba mūsų mylima Lietuva, dėl kurios jis atsisakė daug pagundų užimti postus kitų valstybių administracijose. Savo dienoraštyje profesorius rašė, kad jam visada gyvenimo centras buvo ir bus Lietuva“, – renginio metu sveikinime renginio dalyviams pažymėjo MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė.
„Teisinės minties šventė“ šio universiteto studentų iniciatyva gimė dar 1999 metais. Tuomet buvo surengta diskusija aktualiausiais įvairių teisės šakų klausimais. Šiemet universitetas, bendraudamas su Rokiškio rajono savivaldybe, švietimo ir kultūros įstaigomis, nusprendė šventę atkurti, susiejant ją su išskirtinės asmenybės gimtadienio proga, kurio vardu ir pavadintas universitetas – Mykolo Romerio. Teisėtyrininkas, konstitucionalistas, profesorius, universiteto rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo, administracinės teisės doktrinos kūrėjas, vienas iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio ideologų, tarptautinis teisėjas, Mykolas Romeris gimė 1880 m. gegužės 17 d. Rokiškio rajone, Bagdoniškyje. Būtent per šios asmenybės gimtadienį buvo prisiminti M. Romerio nuopelnai bei jo gyvenimo akimirkos.
Rokiškio meras Ramūnas Godeliauskas akcentavo, kad šią atgaivintą šventę kviečia puoselėti kartu: „labai viliuosi, kad ši šventė taps tradicija, kadangi Rokiškio rajono savivaldybė yra pasiruošusi ir maloniai lauks svečių kasmet. Mes didžiuojamės tokiais žmonėmis kaip Mykolas Romeris, būtent, kad jie yra kilę iš šio krašto”.
Išskirtinis renginys vyko Rokiškio krašto muziejuje. Paminėti Mykolo Romerio gimtadienį susirinko ir Rokiškio Rudolfo Lymano Muzikos mokyklos mokiniai. Renginio metu paskelbti ir apdovanoti „Pažink Mykolą Romerį“ konkurso moksleiviams laimėtojai. Kūrybinio rašymo kryptyje „Laiškas Mykolui Romeriui“ prizinėse vietose: „Originaliausias rašinys” – Alvita Milaševičiūtė, „Akademiškiausias rašinys” – Marija Adomavičiūtė, „Aktualiausias rašinys” – Gustė Dubininkaitė. Taip pat ir kūrybinio piešimo kryptyje „Mykolas Romeris mano akimis“: „Realistiškiausias piešinys” – Samanta Čarkauskaitė, „Kūrybiškiausias piešinys” – Ervinas Riševičius bei „Įtaigiausias piešinys” – Darja Zimariova.
Tarp mokslinių darbų konkurso laimėtojų ir MRU studentai iš Ukrainos
Kaip pažymėjo MRU Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė: „Tiek daug Mykolo Romerio žodžių ir minčių buvo užmanyta prieš beveik šimtmetį, bet taip taikliai tinka šiandienai. Mykolo Romerio veikloje yra tiek daug spalvų, kuriose jauni žmonės gali atrasti įkvėpimą, o gebėjimas plėtoti teisinę mintį yra kiekvieno jaunojo teisininko neišvengiama būtinybė“.
„Teisinei minties šventei“ buvo parengtas beveik 30-ties autorių leidinys. Renginyje apdovanoti Lietuvos ir Ukrainos studentai, kurių moksliniai darbai sulaukė iniciatyvos partnerių - teisinių institucijų įvertinimo. Apdovanojimus skyrė Lietuvos Aukščiausiasis teismas, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Advokatūra, Lietuvos administracinių ginčų komisija, Lietuvos kriminalistų draugija. Tarp prizininkų: Kristina Keršienė – už „Aktualiausią politinių įvykių kontekste darbą“, Agnė Paluckaitė – už „Aktualiausią administracinės teisės srities darbą“, Emilija Denisenko – už darbą „Vaiko įtraukimas į mediacijos procesą”, Sniežana Bogucka – „Už temos svarbą teismų nepriklausomumui“, Indrė Korsakovienė – už darbą „Mediatoriaus nešališkumo principas ir jo įgyvendinimas Lietuvoje”, Meda Baranauskaitė – už „Aktualiausią valstybingumo prasme darbą“, Kateryna Pryshchepa – už „Aktualiausią kriminalistikos srities darbą“, Klaudija Jagminaitė – „Už aktualią asmens duomenų apsaugos reguliavimo ir praktikos ypatumus apimančią tiriamąją teisinę analizę virtualioje erdvėje“, Zlatin Viacheslav – už darbą „Mediation in the World and Ukraine: History, Development and Current Perspective“ ir taip pat Mariya Lysyuk – už „Gausiausią šaltiniais darbą“ (net 95 skirtingi šaltiniai).
Iniciatyvai paramą skyrė Valstybinis studijų fondas.
