Mykolo Romerio universiteto rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė UNESCO  Pasaulio aukštojo mokslo konferencijoje (UNESCO WHEC 22) iškėlė aktualius atviros prieigos prie mokslinių tyrimų ir žinių mainų klausimus. Gegužės 18–20 dienomis Barselonoje vykstančios konferencijos tikslas – suformuoti naujas idėjas ir praktikas, kurios leistų padidinti universitetų vaidmenį užtikrinant tvarų ir darnų žmonijos vystymąsi sparčiame pasaulio socialinių, aplinkos ir technologinių permainų procese.

Konferencijos išvakarėse paskelbtoje UNESCO ataskaitoje apie aukštojo mokslo ateitį (angl. Futures of Education Report) pabrėžiama, kad universitetai turi ne tik prisitaikyti prie globalių iššūkių ir socialinių pokyčių, bet ir aktyviai juos veikti.

Apskritojo stalo diskusijoje apie universitetų ateitį, kuriai pirmininkavo Pasaulio universitetų asociacijos (IAU) prezidentė Pam Fredman, pranešimus apie žinių ir mokslinių tyrimų apykaitos, aukštojo mokslo kokybės vertinimo ir svarbos socialinei raidai problemas skaitė Šiaurės Amerikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono, Afrikos, Lotynų Amerikos ir Europos universitetų lyderiai.

Europos regionui atstovavusi MRU rektorė prof. dr. I. Žalėnienė savo pranešime pabrėžė, kad akademinė bendruomenė turi daug greičiau reaguoti į klimato ir technologijų kaitos, netolygaus pasaulio vystymosi, demokratinių vertybių ir valdymo erozijos iššūkius bei imtis atsakomybės daryti naujus kūrybiškus sprendimus ir bendrai dalytis akademiniais pasiekimais.

„Globaliems iššūkiams reikia globalaus atsako“, – akcentavo MRU rektorė I. Žalėnienė, ragindama tarptautines organizacijas, tarp jų ir UNESCO, IAU, skatinti bendradarbiavimą socialinių ir humanitarinių mokslų srityje ir sukurti instrumentus, padėsiančius pasauliniu mastu sutelkti tam reikalingus išteklius.

Kaip gerą pasaulio mokslininkų bendradarbiavimo ir dalijimosi moksliniais duomenimis pavyzdį MRU rektorė nurodė greitą vakcinos nuo COVID-19 sukūrimą, padėjusį išgelbėti daug gyvybių. Anot rektorės, UNESCO rekomendacija dėl Atvirojo mokslo padeda globaliu mastu „atrakinti“ prieigą prie mokslo, duomenų ir žinių, įskaitant švietimo išteklius.

„Tai didelis žingsnis pirmyn, nes atvira prieiga prie žinių ir informacijos yra bendrasis gėris ir žmogaus teisė, neatsiejama nuo teisės visiems įgyti išsilavinimą, apimantį formalųjį ir neformalųjį švietimą bei mokymąsi visą gyvenimą“, – sakė I. Žalėnienė.   

Atkreipdama dėmesį į mokslo vertinimo taikant komercinius kriterijus ribotumą, MRU rektorė pabrėžė, kad naujoji UNESCO ataskaita Futures of Education pačiu laiku iškėlė humanistinės sociokultūrinės švietimo paradigmos principus, kuriuos iki pandemijos buvo nustelbusi ekonominio neoliberalizmo paradigma.

Anot I. Žalėnienės, UNESCO siūlomas naujasis socialinis kontraktas išreiškia fundamentalią švietimo kaip bendrojo visuomenės gėrio nuostatą bei leidžia tikėtis, kad keisis vyriausybių požiūris ir įsigalės naujas supratimas apie aukštojo mokslo misiją bei jo svarbą valstybėms ir visuomenėms.

Konferencijos įrašus galima rasti čia.

MRU rektorės prof. dr. Ingos Žalėnienės pasisakymas:

Universitetai visada buvo centrai, kuriuose kuriamos, saugomos ir perduodamos žinios –  naujai studentų, mokslininkų, aplinkinių bendruomenių ir visos visuomenės kartai.

Tačiau šiandien žmonija susiduria su dideliais egzistenciniais iššūkiais –  klimato kaita, ginkluotais konfliktais, sveikatos krize, sparčiais technologiniais pokyčiais, pasauline nelygybe, demokratinių vertybių, teisinės valstybės ir demokratijos erozija. Šių iššūkių akivaizdoje pasaulio akademinės bendruomenės turi reaguoti daug greičiau nei anksčiau ir prisiimti atsakomybę už neatidėliotinus precedento neturinčius veiksmus, kurti transformuojančius sprendimus, laisvai dalytis mokslo pažanga visame pasaulyje.

Pasaulinis mokslinis atsakas į COVID-19 pandemiją parodė mums didžiulį atvirojo mokslo potencialą ir poveikį, kai beprecedentiniais kiekiais dalijamasi idėjomis, mokslinių tyrimų turiniu ir duomenimis mokslo bendruomenėse ir (arba) už jų ribų bei įvairiuose sektoriuose visame pasaulyje.

Buvo dar kartą įrodyta, kad žinios gali daryti realų poveikį visuomenei, sprendimų priėmėjams, kai skatinama ir sudaromos sąlygos laisvai žinių apykaitai ir atvirai prieigai prie mokslinių tyrimų rezultatų.

- Vienas geriausių pavyzdžių - mokslininkų bendradarbiavimas siekiant greitai pagaminti COVID-19 vakcinas, kurios padėjo išgelbėti gyvybes pandemijos metu.
- Taip pat atviri internetiniai švietimo ištekliai, kurie leido pratęsti mokymosi procesą internete milžiniškam skaičiui mokyklų ir universitetų visame pasaulyje.
- Skaitmeninimas, dirbtinis intelektas kaip niekad anksčiau paspartino procesus visuose sektoriuose.

Per tuos dvejus metus gavome pakankamai įrodymų, kad atvira prieiga prie mokslinių tyrimų rezultatų ir duomenų, laisva žinių sklaida globalioje erdvėje yra būtinos priemonės pedagogams ir tyrėjams žengti toliau, atsisakyti dabartinių komercinių leidybos sistemų, mokslinių tyrimų vertinimo, atlygio sistemų, į rinką orientuotų reitingų ir reitingų, kurie kelia įtampą, nesąžiningumą ir išskirtinumą, o ne prieinamumą ir įtrauktį.

UNESCO rekomendacija dėl atvirojo mokslo sukūrė bendrą supratimą, ką reiškia atvirasis mokslas, ir iškėlė visuotinį įsipareigojimą atverti prieigą prie mokslo, duomenų ir žinių, įskaitant atviruosius švietimo išteklius ir piliečių mokslą. Tai didžiulis žingsnis į priekį, siekiant suvokti prieigą prie žinių ir informacijos - kaip bendrą viešąją gėrybę ir žmogaus teisę, neatsiejamą nuo teisės į švietimą visiems, įskaitant lanksčius formaliojo ir neformaliojo mokymosi būdus, mokymosi visą gyvenimą veiklą.

Neabejotina, kad atvirojo mokslo judėjimas palaipsniui pakeis tradicines uždaras mokslo sistemas į labiau įtraukias, prieinamas, veiksmingas ir skaidrias, tačiau tam prireiks laiko, reikės keisti mokslo sklaidos kultūrą ne tik universitetuose, bet ir visuomenėje, reikės didelių nacionalinių, regioninių ir pasaulinių politikos reformų ir finansinės paramos.

Akademinės bendruomenės visame pasaulyje palankiai vertina ir remia atvirojo mokslo judėjimą, pavyzdžiui, Europoje turime puikių regioninių ir nacionalinių iniciatyvų (tokių kaip Europos atvirojo mokslo debesijos iniciatyva, institucinių, nacionalinių atvirosios prieigos saugyklų kūrimas, laisva prieiga prie viešai finansuojamų mokslinių tyrimų projektų rezultatų ir dar daug kitų).

Tačiau kartu su minėtais teigiamais pokyčiais, aukštojo mokslo institucijos yra priverstos prisitaikyti prie į rinką orientuotų rodiklių, nes yra labai priklausomos nuo savo vyriausybių, kovoje dėl viešųjų išteklių, kurie visiškai priklauso nuo išorinio institucinio vertinimo sėkmės, pasaulinių reitingų rezultatų, daugiausia skaičiuojant kiekybinius duomenis, gautus iš kelių monopolinių komercinių leidybos platformų, kurie, deja, kartais neturi nieko bendro su realiu poveikiu bendruomenėms ir visuomenei.

Tokiomis aplinkybėmis naujoji UNESCO ataskaita „Švietimo ateitis" yra savalaikė ir daug žadanti, kad būtų grįžta atgal ir toliau laikomasi humanistinės socialinio ir kultūrinio švietimo paradigmos principų, kurie priešpandeminiu laikotarpiu, deja, daugelyje šalių daugiausia buvo valdomi ekonominės neoliberalios paradigmos. UNESCO siūloma nauja socialinė sutartis sugrąžina mus prie esminio švietimo kaip bendrojo visuomenės gėrio, pagrindinės žmogaus teisės supratimo ir suteikia vilties, kad ji paskatins tam tikrus mūsų valstybių, vyriausybių mąstymo pokyčius, susijusius su platesnėmis aukštojo mokslo sektoriaus misijomis, jo aktualumu ir svarba visuomenei.

Pasauliniams iššūkiams reikia pasaulinio atsako. Tikiuosi, kad tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip UNESCO, IAU ir kiti pasauliniai švietimo tinklai, neabejotinai teks pagrindinis vaidmuo stiprinant lyderystę skatinant pasaulinį bendradarbiavimą švietimo ir mokslo srityje, įgyvendinant naują socialinę sutartį kartu su pasaulio akademinėmis bendruomenėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, kuriant naujas priemones, atviras bendradarbiavimo platformas, kad būtų galima sinergizuoti išteklius visame pasaulyje, o tai neabejotinai padės mums kurti taikesnę, teisingesnę ir tvaresnę ateitį visiems.