Pasibaigęs septintosios Nacionalinės teisės žinių olimpiados I etapas parodė, apie kurias teisės sritis moksleiviai turi daugiausia žinių, o kuriose jų trūksta. Į testą organizatoriai įtraukė ir klausimų, susijusių su siūlymais keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją bei su Rusijos veiksmais prieš Ukrainą. Daugiau kaip 300 geriausiai pasirodžiusių moksleivių bus pakviesti dalyvauti finaliniame olimpiados etape.
Šiemet dalyvauti Nacionalinėje teisės žinių olimpiadoje registravosi per 2 700 moksleivių iš daugiau kaip 120 Lietuvos mokyklų ir gimnazijų, iš jų beveik 1 100 dalyvių olimpiados I etapo testą įveikė sėkmingai. Aktyviausi – Kauno regiono moksleiviai, taip pat aktyvūs buvo Vilniaus, Panevėžio, Elektrėnų, Ukmergės, Šilalės, Kretingos, Šilutės ir Klaipėdos moksleiviai.
Šiemet Lietuva mini net dvi svarbias sukaktis: pirmosios demokratinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-metį ir šiuo metu veikiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį, todėl Nacionalinės teisės žinių olimpiados šūkis – „Konstitucija kiekvienam“ – atliepia ne tik šių sukakčių prasmę, bet ir svarbiausias konstitucines vertybes, teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos atstovė, olimpiados koordinatorė Akvilė Alauskaitė.
Moksleiviai sprendė du skirtingus olimpiados testus pagal amžiaus kategoriją. Testų klausimai buvo sudaryti iš įvairių teisės sričių, o ypatingas dėmesys skirtas jaunimui aktualioms temoms, atspindinčioms daugiausia jaunų žmonių teisių ir įgalinančioms veikti savarankiškai. Į testą buvo įtraukti klausimai apie teisinę valstybę, valstybės teisės sistemą, jos veikimo principus. Šių metų olimpiadoje didelis dėmesys skirtas klausimams ir situacijoms, kurių sprendimas remiasi Lietuvos Konstitucijos nuostatomis ir geru jos išmanymu. Pasak MRU Teisės mokyklos atstovės, Olimpiados koordinatorės A. Alauskaitės, norint teisingai atsakyti į kai kuriuos testo klausimus reikėjo ne tik teisės žinių, bet ir loginio, kritiško mąstymo, pastabumo.
Geriausiai moksleiviams sekėsi atsakyti į konstitucinės teisės, administracinės jaunimo ir gyventojų atsakomybės sričių klausimus. Moksleiviai nesunkiai atsakė į klausimą apie valstybės valdžios institucijų veiklą ir kompetenciją, taip pat yra puikiai susipažinę su nepilnamečių civiline atsakomybe bei jaunimo įdarbinimo klausimais. Mokiniai nemažai žino ir apie karinius veiksmus, vykstančius Ukrainos teritorijoje, tarptautines organizacijas, kurios skirtos padėti nukentėjusiems nuo karo, yra susipažinę su Lietuvos piliečių teise dirbti kitose Europos Sąjungos valstybėse. Didžioji dalis moksleivių teisingai atsakė į klausimą apie nepilnamečių darbą, galimybę mokytis ir informacijos apie privatų nepilnamečio draugo gyvenimą rinkimą. Sunkiausiai moksleiviams sekėsi teisingai atsakyti į baudžiamosios teisės ir civilinės teisės klausimus.
Didžioji dalis moksleivių argumentuotai įvertino Rusijos veiksmus prieš Ukrainą
Organizatoriai į testą įtraukė ir klausimų apie Rusijos veiksmus prieš Ukrainą. Didžioji dauguma moksleivių iš esmės suprato, kad Rusija vykdo agresiją ir tai yra ypač šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas, tačiau buvo ir keletas kitokių nuomonių arba nemotyvuotų atsakymų. „Mes norime, kad klausimai, kuriuos užduodame, būtų aktualūs ir rimti. Be to, atsakant į šį klausimą reikia suvokti: tarptautinė teisė įvykius vertina teisiniu požiūriu, tad atsakymas negali būti tiesiog „nuomonė“, jis privalo būti pagrįstas“, – pastebi MRU Teisės mokyklos, tarptautinės humanitarinės teisės ekspertas, prof. dr. Justinas Žilinskas.
A. Alauskaitė atkreipė dėmesį, kad buvo moksleivių, kurie samprotavo apie hipotetinę situaciją, kas nutiktų, jeigu Seimo narių grupė įregistruotų įstatymo pataisą, kuria siūlytų pakeisti Konstituciją taip, kad joje būtų numatyta galimybė, jog karinio konflikto bet kurioje kaimyninėje valstybėje atveju Lietuvos Respublika liktų neutralia valstybe ir visiškai nesikištų į konflikto eigą. „Moksleiviai teisingai samprotavo, kad negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai bei konstitucinis principas, kad sutarčių reikia laikytis, jeigu tų tarptautinių įsipareigojimų neatsisakoma vadovaujantis tarptautinės teisės normomis“, – pastebi A. Alauskaitė. Moksleiviai aktyviai reiškė nuomonę ir apie daugiau siūlymų keisti Konstituciją ir tokių keitimų privalumus bei trūkumus. „Šiandienos situacijoje, kai susiduriame su nemažai pasiūlymų keisti Konstituciją, suprasti, kad Konstitucija nėra tiesiog įstatymas, kurį galima keisti pasikeitus situacijai, jos stabilumas yra kaip niekad svarbus; džiugu, kad dauguma moksleivių tai puikiai supranta“, – teigė MRU Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė.
Per 300 geriausiai pirmojo etapo testą išlaikiusių moksleivių bus pakviesti dalyvauti antrajame – finaliniame – olimpiados etape, kuris vyks gegužės 20 dieną Mykolo Romerio universitete.
Olimpiadą rengia Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija). Renginį globoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė. Vertingus prizus nugalėtojams įsteigė tarptautinė advokatų kontora „Eversheds Saladžius“, Lietuvos advokatūra ir kiti iniciatyvos partneriai. Šią iniciatyvą palaiko Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos advokatūra, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos generalinė prokuratūra, Lietuvos antstolių rūmai, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos muitinės departamentas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centras.
Daugiau informacijos apie olimpiadą: https://teisekiekvienam.lrt.lt
