Darbo rinka verčiasi aukštyn kojom: projektų valdymui reikia teorinių žinių
Viešojo valdymo ir verslo fakultetas
Darbdaviams labai svarbi būsimų darbuotojų įgyta patirtis. Praktiniai įgūdžiai visuomet buvo vienas iš esminių reikalavimų darbinantis į apmokamus darbus, tačiau šiandien darbuotojai nebūtinai turi pakankamai teorinių žinių. Kalbamės su LR Vyriausybės kanceliarijos atstovu Vyriausiuoju projektų vadovu Evaldu Pamakščiu ir Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo fakulteto projektų valdymo viešajame sektoriuje programos vadovu prof. dr. Andriumi Valicku.
Kokia yra projektinio valdymo praktika pasaulyje?
Evaldas Pamakštys: Dėl nuolat atsirandančių ir tarpusavyje susijusių pokyčių (aptarnavimas persikelia į internetinę erdvę, atsiranda nauji veiklos modeliai ir visiškai naujos industrijos) sistemiškumas juos valdant tampa būtinybe. Gerosios pokyčių valdymo praktikos standartizuojamos (pvz., Project Management Institute, PRINCE, IPMA metodologijose). Tyrimai rodo, kad iki 30% sėkmingiau pokyčiai suvaldomi ir atneša naudą, kai tokio pobūdžio praktikų laikomasi.
Kokia - Lietuvoje? Ar esti dideli skirtumai?
Evaldas Pamakštys: Daugiau skirtumų matyčiau ne tarp Lietuvos ir kitų šalių, o tarp skirtingų industrijų. Informacinių technologijų, infrastruktūros srityje projektinis valdymas jau nuo seno yra vienas pagrindinių įrankių. Pokyčiuose, kurie turi nematerialų rezultatą (reorganizavimas, reformavimas, naujų metodikų diegimas) projektinis valdymas dar tik skinasi kelią, bet taip pat pradeda duoti apčiuopiamus rezultatus.
Esate išsakęs mintį, jog projektų vadovams trūksta ne praktinių (kaip įprasta darbo rinkoje), o teorinių žinių apie projektinį valdymą. Gal galėtumėte argumentuoti?
Evaldas Pamakštys: Intuityviai kiekvienas iš mūsų yra atlikęs daug projektų – ruošęsis egzaminui, planavęs kelionę, remontavęs butą. Tai yra veiklos, kurios unikalios, turi apibrėžtą rezultatą ir ribojamos laiko bei resursų. Tokių veiklų didesnė ar mažesnė dalis yra kiekvieno mūsų darbe. Iš praktikos turbūt esame pastebėję, kad laiko skyrimas detalesniam planavimui, aiškesnis būsimų rezultatų aptarimas prieš darant darbus prisideda prie sėkmės. Net jei be teorinių žinių pasiekiame rezultatą, pabandykime sau užduoti klausimus: ar pasiekėme geriausią rezultatą, ar tai galėjo mažiau kainuoti, ar galėjome padaryti greičiau? Tad teorinės projektų valdymo žinios tiesiog yra išsamus praktikos susisteminimas. Tai struktūriška ir pakankamai detali instrukcija, ką ir kaip daryti projekte, kad rezultatą pasiektume efektyviausiu būdu.
Kaip Jūs suprantate projektų valdymo, kaip disciplinos, įtraukimą į mokymo sistemas?
Evaldas Pamakštys: Mano giliu įsitikinimu, tai turėtų būti neatsiejama bet kurio vadybos mokslo dalis. Šiuolaikiniame dinamiškame pasaulyje sėkmingas pokyčių suvaldymas ir rezultato, atnešančio naudą, gavimas – kertinis dalykas sėkmei. Projektų valdymas įgalina tą pasiekti efektyviau. Koks teorinių žinių reikalingumas projektų valdymo srityje?
Andrius Valickas. Projektų valdymas tampa profesija, į kurią dėl įvairiose srityse labai sparčiai augančio jos poreikio, pastaruoju metu pereina daug kitų sričių išsilavinimą turinčių darbuotojų ir profesionalų. Projektų valdymas įgalina pasiekti aiškiai apibrėžtą rezultatą bet kurioje srityje, siūlo šiuolaikines ir nuolat aukščiausio lygmens profesionalų atnaujinamas metodologijas, kuriose apie viską iš karto pagalvota, kurias belieka tik atsirinkti ir taikyti praktikoje nepaisant to, kad kiekviena situacija ir problema, kuri yra sprendžiama projekto pagalba yra unikali. Projektų valdymo tikrai galima išmokti, nes ši sritis pasižymi
