Skyrybos – jautrus ir psichologiškai sunkus išbandymas. Griūnantis įprastas gyvenimo modelis, nuoskaudos dėl nesusiklosčiusių santykių ir laukiančių pokyčių baimė sukelia daug sunkių emocijų. O kas, jei skyrybas išgyvenančiai porai dar tenka suprasti ir atžalų jausmus? MRU profesorė Jolanta Sondaitė įsitikinusi, kad net ir po tėvų skyrybų visuomenėje gali augti mylimi ir laimingi vaikai. Sukaupta ilgamete profesine patirtimi J. Sondaitė pasidalino ir leidyklos „Alma littera“ išleistoje knygoje „Myliu ir mamą, ir tėtį“, kurioje pateikiami patarimai, kaip skyrybose rasti šviesos krislelį ir išlaikyti pagarbius šeimos santykius.

 

Autorės teigimu, dėl bendravimo įgūdžių stokos esame linkę kaupti negatyvias emocijas, o nutylėdami egzistuojančias santykių problemas atsisakome galimybės jas išspręsti. „Poros santykiai susideda iš teigiamų ir neigiamų emocijų, tačiau prie skyrybų prieinama tuomet, kai bendravime pradeda dominuoti vien negatyvūs jausmai. Žmonės metų metais kaupia nuoskaudas, nutyli arba nemoka jų išreikšti savo partneriui. Tai ypač būdinga mūsų kultūrai – esame išmokyti ne tik nereikšti neigiamų emocijų, bet ir jas slopinti“, – pasakoja J. Sondaitė. Naujojoje „Myliu ir mamą, ir tėtį“ knygoje, kurią išleido leidykla „Alma Littera“ autorė suguldė visą savo kaip psichologės ir šeimos mediatorės patirtį.

 

Ji pastebi, kad nepaisant to, kad skyrybos mūsų visuomenėje tapo dažnu reiškiniu, informacijos ir gilesnio supratimo, kaip išgyventi skyrybas trūksta, todėl rašydama ji siekė išlaikyti balansą tarp geriausių tarptautinių teorinių praktikų ir tikrų gyvenimiškų pavyzdžių bei patarimų. „Net ir labai geranoriškiems tėvams skyrybų metu būna sunku suprasti, ką patiria jų vaikai. Suaugusiesiems trūksta žinių apie vaikų poreikius šeimai sudėtingu metu, būdus, kuriais galima palengvinti vaikų būseną ir išlaikyti gerą vaiko ryšį su abiem tėvais. Dažnai jie net nepajaučia, kaip į visą skyrybų procesą įtraukia vaikus – per juos komunikuoja, stengiasi patraukti į savo pusę, taip užkraudami vaikui didžiulę psichologinę naštą. Tikiu, kad tėvams konstruktyviai išgyvenus visą situaciją, neigiamo skyrybų poveikio vaikams gali būti išvengta, todėl tam savo knygoje skyriau daugiausia dėmesio“, – įsitikinusi psichologė.

Pasak knygos autorės, skyrybų procesą palengvintų ir tai, jei skyrybose nustotume ieškoti „kaltųjų“. Toks įsitikinimas trukdo taikiam išsiskyrimui bei galimybei susiklosčiusią situaciją priimti kaip gyvenimo pamoką. „Kaltųjų paieškos veda klaidingu ir žalojančiu keliu. Žodį „kaltę“ vertėtų keisti „atsakomybe“: kokiais veiksmais partneriai prisidėjo prie santykių, o galbūt neprisidėjo nė kiek – tylėjo, neišreiškė emocijų, lūkesčių. Kaltės jausmas skyrybų procese sukuria dramas ir neigiamas emocijas. Atsisakius šių įsitikinimų į skyrybas galima žvelgti kaip į patirtį, iš kurios galima pasimokyti. Skyrybos nėra pabaiga – tai galimybė kurti geresnį tarpusavio ryšį, juk nutrūkus poros partnerystei, partnerystė tėvystėje turi tęstis“, – teigia J. Sondaitė.

 

Jolanta Sondaitė – Mykolo Romerio universiteto profesorė, psichologė ir šeimos mediatorė. Sukaupusi daugiau kaip 20 metų profesinės patirties J. Sondaitė kasdien padeda santykių krizes ir skyrybas išgyvenančioms šeimoms rasti geriausią išeitį situacijoje.