Visi, kas laukė aiškios, Holivudo scenarijaus vertos baigties ir atsakymų į visus klausimus specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrime dėl galimo Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais ir prezidento D. Trumpo bei jo kampanijos vaidmens šiame galimame suokalbyje, turės nusivilti. Baigiamoji tyrimo ataskaita, o tiksliau – JAV generalinio prokuroro parengta ataskaitos santrauka, pateikė įdomios informacijos kiekvienai pusei. Todėl neabejotina, kad su šios ataskaitos turiniu susiję klausimai bus keliami ir 2020-ųjų JAV prezidento rinkimuose. Kai R. Muelleris buvo paskirtas specialiuoju prokuroru, jis gavo gana siaurą užduotį – išsiaiškinti, ar Rusija bandė kištis į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.

 

Dėl šio klausimo specialiojo prokuroro atsakymas aiškus – taip. Vien ši išvada yra reikšminga tuo, kad ji potencialiai gali turėti reikšmingos įtakos JAV ir Rusijos Federacijos santykiams, įskaitant didėsiantį spaudimą D. Trumpui laikytis griežtesnės pozicijos Rusijos ir V. Putino atžvilgiu. Kongreso nariai, ir Demokratai, ir Respublikonai nerimauja dėl D. Trumpo minkštos pozicijos Rusijos atžvilgiu. Taigi, ši ataskaitos dalis gali suvienyti abi politines jėgas teisėkūros procese nepalaikyti prezidento pozicijų. Jei ataskaitoje būtų nagrinėjamas tik Rusijos kišimosi į rinkimus klausimas, tai atitiktų R. Muelleriui iškeltą užduotį ištirti kas ir buvo numatyta. Tačiau ataskaitoje žvelgiama giliau, siekiant išsiaiškinti, ar D. Trumpas bei jo rinkimų komandos nariai yra susiję su šiuo kišimusi.

Vėlgi, R. Muelleris atsakė aiškiai – ne. Gali būti, kad D. Trumpas ir jo bendrininkai atliko kelis veiksmus bandydami pagelbėti sau finansiškai, tačiau formaliai jie nepažeidė jokių įstatymų. Trečiasis klausimas – ar D. Trumpas trukdė vykdyti teisingumą Muellerio tyrime? Šiuo klausimu ataskaita pateikia įrodymų, palaikančių abi puses, ir nei jo išteisina, nei pasmerkia. To priežastis, ko gero, slypi JAV teisinės sistemos niuansuose, kadangi įstatymas reikalauja, kad būtų įrodytas ne tik nusikaltimo faktas, bet ir atitinkamas asmens siekis bei suvokimas apie galimai daromą nusikaltimą.

 

Galima spekuliuoti, kad R. Muelleris aptiko įrodymų dėl tam tikrų D. Trumpo veiksmų, tačiau šių įrodymų nepakako įrodyti sąmoningai vykdyto trukdymo fakto. R. Muelleris šį klausimą nukreipė Teisingumo Departamentui bei kitiems prokurorams ir jų atsakymas buvo neigiamas. Ir čia prasideda politiniai dalykai. Demokratai reikalaus pateikti pilną ataskaitą, o ne tik jos santrauką, ir norės pasikalbėti su R. Muelleriu ir Teisingumo Departamento pareigūnais, kad nuspręstų ar jie pasirinko teisingai. Tokia pateiktų išvadų peržiūra, nors ir yra visiškai teisėta, įtraukia į partijų politinę kampaniją rengiantis 2020-ųjų rinkimams, kurioje bus keliamas D. Trumpo elgesio klausimas, nepaisant to, kas apie tai yra sakoma ataskaitoje.

 

R. Muelleriui palikus atvirą klausimą dėl trukdymo, o generaliniam prokurorui dar nepaskelbus pilnos ataskaitos, galima drąsiai teigti, kad galutinės išvados neišspręs visų klausimų. Tačiau lieka ir kitas klausimas – ar Demokratai toliau gyvens tik su šia aktualija, ar pagaliau imsis kitų sričių? Demokratų vadovybė nepaliks šio klausimo ir lauks atsakymo dėl galimos D. Trumpo kaltės, kad sustiprintų savo pozicijas 2020-ųjų rinkimuose. Tačiau jie nesupranta, kad dabar jiems naudingiau būtų susitelkti į kitų problemų sprendimą, o ne vien koncentruotis į kaltinimus D. Trumpui.

 

Priešingai Respublikonams ir D. Trumpui ataskaita nežada problemų baigties. Kol kas ataskaita palietė tik gana siaurą klausimų ratą, palikdama atvirus klausimus dėl D. Trumpo verslo sandorių ir kitų aspektų, kurie potencialiai išlieka parlamentinių ar kriminalinių tyrimų objektais. Apskritai, būdama gana konkreti ir sprendžianti tuos klausimus, kurių sprendimui ir buvo suteiktas mandatas, R. Muellerio ataskaita neišvengiamai paliks daug atvirų politinių klausimų, į kuriuos taip ir nebus iki galo atsakyta.