Gruodžio 6 dieną Lietuvos Prezidentūroje mokslinėje konferencijoje Lietuvos teisininkų bendruomenė ir Teisingumo ministerija pristatė fundamentalią Lietuvos teisės šimtmečio apžvalgą.

Virš 50 iškiliausių Lietuvos teisininkų unikalioje mokslo studijoje „Lietuvos teisė 1918-2018 m.: patirtis ir perspektyvos” įvertino Lietuvos teisės raidą per pastaruosius šimtą metų, jos poveikį mūsų valstybei ir jos teisinei sistemai, dabarties problemas bei ateities perspektyvas.

Lietuvos valstybingumo šimtmečio proga Teisingumo minsiterijos inicijuotą tyrimą atliko ir mokslo studiją parengė Mykolo Romerio universiteto (MRU), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Vilniaus universiteto (VU) teisės mokslininkai bei praktikai. Mokslo studija itin reikšminga visai Lietuvos teisininkų bendruomenei, nes pirmą kartą taip nuosekliai ir išsamiai apžvelgiama Lietuvos konstitucinės, privatinės, baudžiamosios ir tarptautinės teisės raida nuo 1918 iki 2017 metų pabaigos. „Visų autorių bendros įžvalgos skaitytojui leis suspažinti, kaip buvo statomi Lietuvos konstitucingumo pamatai, kaip moderniajai Lietuvos valstybei išgyvenant pakilimus ir nuopolius Lietuvos teisė svariai prisidėjo prie šiuolaikiškos, funkcionuojančios ir tvarios valstybės kūrimo”, – sakė Teisingumo ministrė M. Vainiutė.

Pasak studijos mokslinio redaktoriaus MRU profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus, šis tyrimas pristato ne tik pagrindinius istorinius teisės raidos aspektus, bet ir parodo svarbiausias dabartinio teisinio reguliavimo teorines ir praktines problemas, pateikia mokslines galimų teisinio reguliavimo pokyčių įžvalgas. „Lietuvos teisė 1918-2018 m.: šimtmečio patirtis ir perspektyvos” aktualus ir reikšmingas leidinys ne tik teisininkams.

Leidinys turėtų sudominti politikus, politikos mokslų atstovus, istorikus, socialinių ir humanitarinių mokslų doktorantus, studentus, plačiąją visuomenę. „Džiugu, kad šio leidinio rengėjus suvienijo didžiavimasis savo valstybe ir jos teise, bendras noras visiems besidomintiems Lietuvos valstybingumu ir teise pateikti vientisą, išsamią Lietuvos teisės raidos šimtmečio studiją, tikėjimas tolimesne valstybės sėkminga raida ir jos pažanga”, – sakė V. Sinkevičius.

Vykdančioji redaktorė, MRU profesorė Lyra Jakulevičienė sako, kad Lietuvos teisei įtaką skirtingais laikotarpiais darė ne tik kitų valstybių teisė, tačiau ir Lietuvos tarptautiniai tikslai – narystė Jungtinėse Tautose, NATO ir Europos Sąjungoje, kurie iš esmės keičia Lietuvos teisę įvairiose jos srityse. „Kita vertus, pastaruoju metu Lietuvos teisės eksportas įgyja reikšmingą pagreitį vadinamosios Rytų partnerystės šalyse – Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje, todėl studijoje daug dėmesio skiriama ne tik nacionalinei Lietuvos teisei, bet ir Lietuvos tarptautiniam statusui bei patirties tarptautinėje erdvėje analizei – Lietuvos narystės tarptautinėse organizacijose pasiekimams, tarptautiniuose teismuose nagrinėtoms Lietuvos byloms, Lietuvos tarptautinėms sutartims”, – sako profesorė L. Jakulevičienė.