Nors Lietuvoje įtvirtinta pagarba žmogaus teisėms, visgi visuomenėje stipriai reiškiasi įvairios prievartinio bendravimo formos. 2011 metais Lietuvoje įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimiausioje aplinkoje įstatymas, kuriuo įtvirtinta, kad smurtas yra nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas. Deja, tyrimų duomenimis, daugiau kaip 60 proc. Lietuvos gyventojų yra patyrę vieną ar kitą smurto formą, o smurto patirtis turi fiziškai, psichologiškai bei socialiai žalojantį poveikį, padidina antrinio trauminio streso tikimybę.

Lietuva pirmauja Europoje pagal moksleivių patyčių, smurto ir agresijos pasireiškimo, nelaimingumo ir savižudiškų ketinimų / veiksmų rodiklius. Nors nuo 1994 m. iki 2015 m., Lietuvoje patyčių mastas žymiai sumažėjo (nuo 41,7 proc. iki 28 proc. tarp berniukų bei nuo 39,5 proc. iki 26,5 proc. tarp mergaičių), pagal patyčias patyrusių mergaičių skaičių Lietuva užima pirmąją vietą Europoje, o vertinant mokinių agresijos kitų bendraamžių atžvilgiu dažnį, Lietuvos berniukai pirmauja tarp visų tirtų valstybių (remiantis Statistikos departamento ir EUROSTAT duomenimis).
Lietuvoje patyčių problemą bandoma spręsti įvairiomis programomis, pavyzdžiui, „Zipio draugai“, „Antras žingsnis“, „Olweus“, tačiau statistika rodo, kad problemos sprendimui reikalinga nauja strategija. Lietuvoje taip pat paplitusi prievartinė pozicija savęs atžvilgiu, pasireiškianti savęs niekinimu, savęs žalojimu, suicidiniais bandymais.
Aukšti smurto apraiškų mokyklose rodikliai gali reikšti, kad Lietuvos moksleiviai gyvena atjautos stokojančioje aplinkoje, formuoja destruktyvų, prievartinį santykį su savimi, kitais ir gyvenimu, o tai gali neigiamai paveikti mokymosi motyvaciją bei pasiekimų rodiklius.
Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje nurodoma, jog Lietuvoje stebima mokymosi motyvacijos stoka, išreikštas interesas, kad mokykla drauge su tėvais ugdytų kūrybiškas asmenybes, norinčias siekti naujų žinių ir tobulėti, gebančias prisiimti atsakomybę už save, o tai susiję su išskirtiniais reikalavimais švietimo specialistams, nes jų asmeninės savybės, motyvacija, kūrybiškumas, noras tobulėti, gebėjimas perimti gerąją praktiką yra pagrindinis Lietuvos švietimo sėkmės garantas.
Mokinių pasiekimai, geranoriškumas (atjauta, smurto apraiškų nebuvimas), motyvacija mokytis gali priklausyti nuo procesų klasėje valdymo kokybės, o šie labai priklauso nuo švietimo darbuotojų asmenybės erudicijos, gyvenimo filosofijos, atjautos kaip nuoširdaus susirūpinimo vaiko gerove, ir svarbiausia - gebėjimų išreiškiant atjautą konkrečiu elgesiu - bendravimo/bendradarbiavimo su mokiniais. Neprievartinis bendravimas yra bendravimas, kurio metu nenaudojamas nei fizinis, nei psichologinis smurtas.
Šis bendravimo metodas remiasi prielaida, jog žmonės iš prigimties nėra linkę elgtis agresyviai, tačiau tokio elgesio jie išmoksta iš kitų visuomenės narių. Įsisavinę neprievartinio bendravimo principus žmonės bendrauja kur kas efektyviau, atviriau, pagilinamas žmonių tarpusavio ryšys.
Tyrimai Norvegijoje ir kitose šalyse yra parodę, kad švietimo specialistai gali stokoti neprievartinio bendravimo gebėjimų, nors šie yra demokratijos, taikos pasaulyje, smurto nebuvimo mokymosi įstaigose ir visuomenės klestėjimo pagrindas.
Būtent todėl Norvegijoje prievartinio santykio su savimi ir kitais problematika sprendžiama valstybiniu lygmeniu: bendradarbiaujant mokslo ir švietimo institucijoms, Oslo Universitetui ir Neprievartinio bendravimo centrui, buvo adaptuota Rosenberg Marshall Neprievartinio bendravimo metodika (NVC, non - violent communication), su kuria supažindinami Norvegijos švietimo ir ugdymo įstaigų specialistai, pradedant vaikų darželių auklėtojais ir baigiant tęstinio suaugusiųjų mokymo centrų darbuotojais.
Tokia programa užtikrina ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius rezultatus - ne tik pagerėja ugdytojų ir ugdytinių komunikacija, skatinanti mokymosi motyvaciją, tačiau taip pat formuojasi ilgalaikiai pozityvūs gyvenimo įgūdžiai.
Džiugu, kad programa „Neprievartinio bendravimo metodikos taikymas ugdymo procese“, pagrįsta Norvegijos patirtimi ir atliepianti Lietuvos poreikius mažinti smurtą mokyklose, vykdoma jau ir Lietuvoje.
2016 m. rugsėjo mėn. 22 d. MRU LAB Socialinių inovacijų laboratorijose vyko konferencija, kurios tikslas - pristatyti metodiką, kurią pagal projekto „Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų neprievartinio bendravimo kompetencijos ugdymas“, Nr. EEE-LT08-ŠMM-01-K-02-005 (projektas finansuojamas pagal 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą programą LT08 „EEE stipendijų programa“) parengė MRU psichologų grupė.
Nuo 2016 m. spalio mėn. Mykolo Romerio Universitetas, bendradarbiaudamas su projekto vykdytoju UAB „Vadybos ir psichologijos institutu“ pradės rengti neprievartinio bendravimo mokymus, į kuriuos bus kviečiami Lietuvos švietimo darbuotojai.