Mykolo Romerio universiteto mokslininkai kartu su Skandinavijos ir Baltijos šalių partneriais tyrinėja, kaip mūsų laikais eko bendruomenės gali prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo.

Eko bendruomenė – tai kartu veikiančių ir kaimynystėje gyvenančių asmenų grupė, kuriai svarbus ryšys su gamta, jos tausojimas, bendruomeniškumas, aplinkai draugiška gyvensena. Tokios bendruomenės paskutiniais dešimtmečiais sparčiai kuriasi ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. 1995 metais buvo įkurtas ir tarptautinis eko bendruomenių tinklas, kurio pagrindinė būstinė šiuo metu yra Ispanijoje: (daugiau informacijos čia)
Eko bendruomenės yra įvairios: kai kurios turi aiškiai apibrėžtą veiklos ir gyvenimo filosofiją, vadovaujasi antroposofinėmis vertybėmis, joms svarbi dvasinė ir socialinė ekologija, kitos – buriasi ekologinės žemdirbystės ar ekologinės statybos interesų pagrindais. Eko bendruomenių projektai ir iniciatyvos yra labai palaikomos Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, nes jų propaguojamas gyvenimo būdas gali užkirsti kelią klimato kaitos problemoms ateityje.
Kuo dar eko bendruomenės gali būti naudingos visuomenei? Grupė Skandinavijos ir Baltijos šalių NGO, mokslo ir verslo organizacijų, tarp kurių – ir Mykolo Romerio universitetas, iškėlė prielaidą, jog eko bendruomenių veikla gali būti naudinga sprendžiant ir kitas visuomenei aktualias problemas. Tokių bendruomenių judėjimas prisideda prie jaunimo užimtumo, neįgaliųjų ir net pabėgėlių integracijos klausimų sprendimo.
Eko bendruomenėse galima išmokti, kaip pasistatyti nebrangų ekologišką būstą, užsiauginti ekologiškų vaisių ir daržovių, be to, eko bendruomenės dažniausiai vadovaujasi tolerancijos, pakantumo, atjautos ir bendradarbiavimo vertybėmis ir principais, taigi, tikėtina, kad jos reikšmingai prisidėtų ir prie socialinės įtraukties Europoje skatinimo. Įdomu, kad socialinės įtraukties per eko bendruomenes idėja nėra nauja. Seniausios eko bendruomenės pasaulyje Solheimar, kurią 1930 metais įkūrė Sesselja Hreindís Sigmundsdóttir (1902-1974), viena iš pagrindinių veiklų buvo darbas gamtoje su proto negalią turinčiais vaikais. (daugiau informacijos - čia)
2016 m. sausio mėnesį startavo Švedų instituto (Svenska institutet) finansuojamas projektas „Socialinė įtrauktis per eko kaimus ir bendruomenes Baltijos jūros regione“ (SIBREC - Social Inclusion in the Baltic Sea Region through Ecovillages and Communities), Rygoje susitikę septyni šio projekto partneriai, tarp kurių – ir Mykolo Romerio universitetas, taip pat Tartu universitetas analizavo socialinės įtraukties alternatyvas Europoje, susipažino su sėkmingais socialinio verslo pavyzdžiais Latvijoje, apžvelgė keletą socialinės įtraukties iniciatyvų per eko bendruomenes Skandinavijos ir Baltijos šalyse.
Šiuo metu Skandinavijos ir Baltijos šalyse gyvuojančios eko bendruomenės taiko „žaliąją reabilitaciją“, „gamtos terapiją“, „gyvūnų terapiją“ įvairioms socialinėms grupėms – asmenims, patyrusiems perdegimo sindromą, prekybos žmonėmis aukoms, raidos sutrikimų turintiems vaikams, neįgaliesiems, priklausomybių turintiems asmenims. Be to, kai kurios eko bendruomenės, ypač, Švedijoje, aktyviai prisideda sprendžiant pabėgėlių integracijos problemas.
Šiuo metu Baltijos jūros regione vykdomi įvairūs tvarios plėtros skatinimo projektai, tokie kaip, tarkim, REALS. Pasak MRU Psichologinės gerovės tyrimų laboratorijos vadovės Aistės Diržytės, SIBREC projektas skirtas NGO, verslo ir mokslo bendradarbiavimui, siekiant paskatinti efektyvias eko bendruomenių paslaugas visuomenei, naujas edukacines programas bei tarptautines mokslinių tyrimų iniciatyvas visame Baltijos regione.
Projekto partneriai 2016 m. birželio mėnesį lankėsi Švedijoje, o spalio 20-23 dienoms susirinko Lietuvoje. Dalyviai Mykolo Romerio universiteto MRU LAB socialinių inovacijų laboratorijų centre susitiks su besidominčiais, aptars tolimesnes bendradarbiavimo galimybes, dalyvaus bendrose kūrybinėse dirbtuvėse, susipažins su Melkio, Kalnuotės bendruomenėmis.

Projekto SIBREC programa Lietuvoje

(Foto: Claros Cortadelles, Alisos iš tarptautinės eko bendruomenės gyvenvietės „Suderbyn“, Švedijoje, Gotlando saloje)